„Pasaulio sveikatos organizacijos” duomenimis kas antras pasaulio vaikas bent kartą per metus patiria vienokį ar kitokį smurtą. Mes, projekte „Kartu mes galime” drąsiai sakome, kad rūpintis savo psichinės sveikatos gerove ir kreiptis pagalbos po patirtų traumų yra #negėda. Tikime, kad #kartumesgalime įveikti problemas ir pasitikti pozityvesnį rytojų 
Tęsiame temą apie CBITS metodiką. 
Šiandien kalbame kokia teorija remiasi ir kaip veikia CBITS metodika: I-oji dalis:
CBITS remiasi kognityvinėmis elgsenos teorijomis, susijusiomis su adaptacija po traumos, o tai rodo, kad mintys ir elgesys gali turėti įtakos atsigavimo po patirtos traumos greičiui arba ilgalaikiams simptomams ir apribojimams. 
Paprasčiau tariant – mintys, jausmai ir eglesys čia laikomi tarupsavyje susijusiais ir darančiais įtaką vienas kitam.
Pavyzdžiui, mintis, kad kažkoks dalykas yra pavojingas, sustiprins baimės ir nerimo jausmą, o šie jausmai gali paskatinį asmenį elgtis taip, kad sumažinti šią sukurtą baimę ar riziką. Pagalvok, ar jautei kažką panašaus
Po patirtų traumų labai dažnai jaučiamas nerimas, kyla su trauma susijusių minčių, pasireiškia traumos rizikos vengiantis elgesys. Problema čia yra ta, kad kai kurios iš šių minčių gali trukdyti normaliai pilnavertiškai funkcionuoti. O to mes nenorime.
Paveikslėlyje pateikiamas ryšys trikampio pavidalu tarp patirtos traumos, minčių, jausmų ir elgesio.
Kaip sprendžiama kiekviena trikampio dalis CBITS metodikoje – jau greitai sekančiame įraše.