Dalyviai: Dviejų vidurinių Los Andželo mokyklų šeštos klasės mokiniai, susidūrę su smurtu ir turėję potrauminio streso sindromo požymių.
Intervencija: Mokiniai buvo atrinkti į dvi grupes, kurioms skirta 10 CBITS terapijų. Ankstyvoji grupė, kuri terapijas gavo pirma (61 dalyvis) ir vėlesnioji grupė, kuri gavo po 3 mėn. sukurta palyginimui (65 dalyviai). Terapijas vedė mokyklos specialistai.
Pagrindiniai matavimai: Mokiniai buvo vertinami prieš terapijas ir praėjus 3 mėn. po terapijų dėl potrauminio streso simptomų (pagal „Potrauminio streso vaikams simptomų skalę”), dėl depresijos požymių (pagal „Child Depression Inventory”), dėl tėvų praneštos psichologinės disfunkcijos (pagal „Pediatric Symptom Checklist”) ir mokytojų vertintų elgesio klasėje problemų (pagal „Teacher-Child Rating Scale”).
Rezultatai: Pirmieji rezultatai vertinti po 3 mėn. kai pirmoji grupė pabaigė CBITS intervenciją, o antroji vėlesnioji grupė dar negavo intervencijos. Pirmoji grupė demonstravo ženkliai mažesnius potrauminio streso požymius, ženkliai mažesnius depresijos požymius, ženkliai mažesnius psichologinės disfunkcijos požymius. Ženklių pokyčių dėl elgesio klasėje tarp grupių mokytojai nepranešė.
Antras vertinimas vyko 6 mėn., kai ir antroji grupė pabaigė CBITS terapiją. Tuo metu abiejų grupių rezultatai dėl potrauminio streso sindromo, depresijos požymių ir psichologinės disfunkcijos buvo teigiamai pasikeitę ir panašūs.
Išvados: Atlikus tyrimą prieita išvados, kad 10 sesijų CBITS programos ženkliai sumažina potrauminio streso ir depresijos požymius mokiniams, kurie praeity susidūrė su smurtu, o programą gali efektyviai atlikti apmokyti mokyklos psichinės sveikatos specialistai.